Visi žinome, kad egzistuoja daugybė virusinių, bei kitos kilmės užkratų, galinčių sukelti sveikatos problemas visiems gyviems organizmams. Įvairūs ligos sukėlėjai pridaro daug nepageidautinos žalos tiek žmonėms, tiek ir mūsų augintiniams. Dėl organizmų skirtumų, šunims aktuali kiek kitokia, būtent jiems pritaikyta, imuninė apsauga. Galime pasidžiaugti, kad skiepai šunims jau yra visiškai priimtina ir laisvai prieinama apsisaugojimo priemonė. Šunų šeimininkams gali kilti klausimas, kokie skiepai yra būtini ir nuo kokių ligų jie saugo ? Trumpai apžvelgsime galimą vakcinavimo planą ir ligas, nuo kurių vakcinos saugo.
Mažiems šuniukams pasirinktinai taikoma viena iš šių vakcinavimo schemų:
1. 8 savaičių amžiaus šuniukas gauna pirmąją vakciną, kuri apsaugo nuo šunų maro, šunų adenoviruso, parvoviruso, paragripo viruso ir nuo šunų leptospirozės.
12 savaičių amžiaus šuniukas gauna vakciną, apsaugančią nuo virusinių ligų: šunų maro viruso, šunų adenoviruso, parvoviruso, paragripo viruso, šunų leptospirozės ir pasiutligės. Šie skiepai yra kasmetiniai, todėl po metų vakcinacija kartojama.
2. 6 savaičių amžiaus šuniukas gauna pirmąją vakciną, kuri apsaugo nuo šunų maro ir parvoviruso.
9 savaičių amžiaus šuniukas gauna vakciną, apsaugančią nuo šunų maro, šunų adenoviruso, parvoviruso, paragripo viruso ir nuo šunų leptospirozės.
12 savaičių amžiaus šuniukui skiriama vakcina nuo pasiutligės.
Abi skiepijimo schemos yra vienodai efektyvios, tiesiog vienas skiepijimo būdas suteikia apsaugą šiek tiek greičiau.
Dar rekomenduojama atlikti vakcinaciją nuo šunidžių kosulio. „Vetpulsas“ klinikoje naudojame „Biocan Novel Respi“ vakciną, kuri yra lašinama į nosį. Ši vakcina gali būti skiriama nuo 3 savaičių amžiaus ir vėliau kartojama kasmet.
Po pirmo šuniuko skiepo, suteikiamas šunų skiepų pasas, kuriame žymimi visi vėliau atlikti skiepai, pažymima tiksli data ir informacija apie vakciną, kad būtų patogu sekti ir planuoti vakcinacijas, bei turėti įrodymą, kad šuo vakcinuotas.
Skiepijami tik sveiki ir gerai besijaučiantys šunys. Jei įtariamas koks nors negalavimas, būtina nustatyti jo kilimo priežastis ir leisti pilnai pasveikti.
Patartina nevakcinuoto mažo šuns nevesti į lauką ar kitas vietas, kur yra tikimybė užsikrėsti ligomis, rasti kitų šunų ekskrementų. Pilnai vakcinuotas šuniukas praėjus dviems savaitėms po paskutinio skiepo jau gali eiti į lauką.
Šios rekomendacijos ir skiepų planai yra preliminarūs ir gali kisti, priklausomai nuo šuniuko veislės ir kitų aplinkybių.
Standartiškai, šunų revakcinacija atliekama kas metus. Skiepuose esanti veiklioji medžiaga sužadina organizmo gynybinį mechanizmą. Tai lyg gera treniruotė, kurioje perprantamas potencialus priešas. Jei po skiepo organizmas iš tiesų susiduria su ligos sukėlėju, atmintyje būna išlikusi gynybinė reakcija, padedanti ligos sukėlėją eliminuoti. Deja, einant laikui, gynybiniai pajėgumai blėsta, nes organizmas nustoja gaminti antikūnus ligos sukėlėjams, kurie nepatenka organizmą. Po revakcinacijos, atsinaujina skiepo poveikis ir šuns organizmas iš naujo įgauna savybę gintis nuo konkrečių ligos sukėlėjų.
Gali kilti klausimas, kodėl nepakanka vieno skiepo, o juos vis reikia atnaujinti ? Iš tiesų, skiepo poveikis ir jo sužadinta organizmo funkcija gintis, yra kintanti nuo šuns amžiaus, veislės, masės ir kitų duomenų. Nustatant skiepijimo periodiškumą, parinktas toks laikotarpis, kad būtų užtikrinta apsauga kiekvienam šuniui. Papildomas skiepas tik suaktyvina gynybinį poveikį.
Pirmieji šuniuko skiepai yra atliekami gana dažnai, trumpame laikotarpyje. Vėliau atliekamas vienas metinis skiepas, tuo pačiu apsilankoma pas veterinarijos gydytoją, kuris gali įvertinti šuns dantų būklę, bendrą sveikatos būklę ir suteikti patarimų gyvūno priežiūrai.
Šunų vakcinacija daugumos suprantama kaip būtina procedūra ir tik neprižiūrintys savo augintinio šeimininkai gali praleisti skiepus. Aptarėme standartinius skiepus, kurie yra privalomi, bet egzistuoja ir kitų skiepų, kurie aktualūs konkrečioms veislėms ar šunims, vykstantiems į užsienį, dalyvaujantiems parodose ir kituose šunų susibūrimuose.