Erkės ir jų kontrolė

10 Spa Erkės ir jų kontrolė

Erkės tai voragyviai (ne vabzdžiai), kurie siurbdami žmonių, šunų, kačių kraują gali perduoti visą eilę pavojingų susirgimų. Lietuvoje erkės aktyviausios nuo kovo iki spalio mėnesio. Aptinkama  miškuose, krūmais apaugusiose vietose ir nenušenautuose pievuose. Erkės platina pavojingas ligas: erkinį encefalitą, Laimo ligą, kuriomis gali susirgti žmonės, babeziozę, boreliozę, erlichiozę, kuriomis gali susirgti šunys.

Babeziozę sukelia pirmuonis (mikroskopinis parazitas), kuris randamas erkių seilėse. Įkandus erkei šie pirmuonys patenka į kraują ir parazituodami eritrocituose  – raudonuosiuose kraujo kūneliuose, juos ardo. Liga pasireiškia karščiavimu, seilėtekiu, vangumu, pagelsta gleivinės.  Svarbu atkreipti dėmesį į šlapimo spalvą,  kuri gali būti nuo tamsiai geltonos iki kavos spalvos. Dėl eritrocitų irimo vystosi, anemija, inkstų ir kepenų nepakankamumas.

Boreliozę sukelia spirochetų šeimos mikroorganizmas. Aplinkoje daug graužikų infekuotų borelijomis. Erkei vystytis reikalingas kraujo lašas. Per dvejus gyvenimo metus erkė pereina 4 vystymosi stadijas: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Visose vystymosi stadijose (išskyrus kiaušinėlio)  erkė gali užkrėsti gyvūną. Kai erkė įsisiurbia, borelijos migruoja iš žarnyno į seilių liaukas ir su seilėmis patenka į gyvūną. Gyvūnai jaučiasi silpni, karščiuoja, tinsta sąnariai, kai pažeidžiami inkstai pradeda vemti.

Erlichiozę sukelia Erlichia ewingii ir Anaplasma phagocytophyla, Erlichia canis, šie organizmai pažeidžia kraujo kūnelius – monocitus, granuliocitus, limfocitus. Gyvūnam skauda pilvą, karščiuoja, patinsta sąnariai, padidėja blužnis, iš nosies ir akių teka išskyros.

Kačių hemabartoneliozė (kačių infekcinė anemija) – platina erkės (kartais gali platinti ir blusos). Šios ligos sukelėjo taikinys yra raudonieji kraujo kūneliai, kurie perneša deguonį. Hemabartoneliozę katėmas sukelia Mycoplasma haemofelis (haemobartonella felis), taip pat katės gali užsikrėst M. haemominutum, tačiau šis mikroorganizmas retai iššaukia ligą. Abu sukėlėjai nėra tipinės bakterijos, tačiau priklauso grupei mikroorganizmų vadinamų mikoplazmomis. Erkės ir blusos užsikrečia šiais mikroorganizmais maitindamiesi sergančio gyvūno krauju, įkandę sveikam gyvūnui, perduoda mikoplazmas. Dėl to, kad šitie mikroorganizmai gyvena eritrocituose, jie gali būti perduodami perpilant kraują iš sergančio sveikam. Hemabartoneliozės sukėlėjus katė gali perduoti savo kačiukams, taip pat didelę riziką užsikrėsti turi patinai, dėl peštynių ir žaizdų, klajojantys,benamiai gyvūnai, bei katės jaunesnės nei 4-6 metų amžiaus.  Ligos požymiai. Ligos eiga gali būti dvejopa: galima švelni be simptomų ar su nežymia anemija, arba sunki klinika su sekančiais požymiais: depresija, maisto atsisakymas, dehidratacija, anemija (blyškios dantenos, akių gleivinės), silpnumas, greitas širdies darbas ir kvėpavimo judesiai, gelta (pageltusios gleivinės, akių baltymai), mirtis. Katės, kurios yra užsikrėtusios kačių leukemijos virusu (FeLV) (dar vadinamu kačių AIDS), turi didesnę riziką sirgti sunkia hemabartaliozės forma. Be gydymo sergančios hemabartoneliozę katės miršta nuo sunkios anemijos. Kartais katės išgyja savaime ir tampa mikroorganizmo nešiotojos. Tai reiškia, kad katė išoriškai atrodo sveika, tačiau jos kraujyje yra nedidelis kiekis šių mikroorganizmų. Kai katė yra veikiama streso, mikroorganizmai pradeda daugintis ir sukelia ligą. Šiai ligai  diagnozuoti yra daromas kraujo tepinėlis, kuris yra mikroskopuojamas. Mikroorganizmų kiekis eritruocituose gali smarkiai svyruoti, tačiau atlikus tą patį tyrimą po kelių valandų galime nerasti nei vieno sukelėjo. Taip pat šią ligą galima diagnozuoti atlikus PCR kraujo tyrimą. Ši liga gydoma antibiotikais (tetraciklinais, oksitetraciklinais, doksitetraciklinais), gydymo kursas trunka 3 savaites. Kartais gyvūnui reikia atlikti kraujo perpylimą. SVARBU gyvūną apsaugoti nuo erkių ir blusų įkandimų, todėl nepamirškite sistemingai vartoti preparatus, kurie ne tik užmuša, bet ir atbaido ektoparazitus. ( Cote e.Clinical veterinary advisor dogs and cats.Copyring 2011.P.499-501)

Jei pastebėjote įsisiurbusią erkę jūsų gyvūnui, ar panašius simptomus į aprašytus, skubiai kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Taip yra ir kitos rūšies odos parazitų, kurie plika akimi nematomi:

Sarcoptes (sukelia stiprų niežulį)

cheyletiella (sukelia niežulį bei gausų odos pleiskanojimą)

Demodex ( sukelia kailio slinkimą bei infekciją ).

Kad apsaugoti šunis nuo blusų ir erkių rekomenduojama naudoti specialias veterinarinės paskirties apsaugines ir profilaktines priemones : specialūs antkakliai, užlašinamos pipetės, aerozoliai, pudros.