Jeigu jūsų augintinis apsirgo, natūralu, kad norite kaip įmanoma sumažinti jo nemalonius pojūčius. Tuo pačiu kyla klausimas: ką duoti šuniui nuo skausmo? Ar gyvūnams tinka tokie patys vaistai kaip ir mums, žmonėms?
Reikėtų prisiminti tai, kad šunų organizmas skiriasi nuo žmonių, todėl duoti bet kokius „žmogiškus“ vaistus griežtai draudžiama. Žmonėms skirti vaistai nuo skausmo, tokie kaip „Ibuprofen“, „Aspirin“, „Nimesil“ ir kiti gali ne tik dar labiau pabloginti situaciją, bet ir sukelti kitus pašalinius poveikius, kurie gali baigtis net šuns mirtimi.
Ypač pavojingas gyvūnams vaistas yra žmonėms toks įprastas paracetamolis, kuris naudojamas karščiavimui mažinti: tiek šunys, tiek katės jį ypač prastai toleruoja, todėl augintinis gali pradėti viduriuoti, vemti. Tokiu atveju būtina skubiai kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Visų pirmiausia reikia prisiminti, kad skiriasi šunų ir žmonių kūno svoris, medžiagų apykaita, organizmo sandara. Be to, mes esame žymiai labiau atsparesni įvairioms vaistinėms medžiagoms. Net ir tos vaistinės medžiagos, kurios yra naudojamos tiek gyvūnų, tiek žmonių vaistuose, vis tiek gali būti pavojingi mylimiems augintiniams dėl vaistų stiprumo, galimų priedų ir šuns svorio (jis dažniausiai būna gerokai mažesnis nei žmonių.
Kitas gana dažnai pasitaikantis klausimas veterinarijos gydytoją kabinete yra ar galima šuniui duoti angliuką. Teoriškai aktyvinta anglis gali būti tinkama šuns apsinuodijimo atveju, tačiau dėl tikslios dozės ir esamos situacijos vis tiek reikia pasikonsultuoti su gydytoju, nes, kaip minėta anksčiau, šunys yra ypatingai jautrūs įvairiems žmonių vartojamiems vaistams.
Aktyvinta anglis galėtų būti naudojama tik ypač lengvam atvejui, kai gyvūnas jaučiasi žvaliai, energingai, ėda ir geria, tačiau šiek tiek viduriuoja ar vemia.
Nei vieni žmonėms skirti vaistai nuo vėmimo ir pykinimo nėra saugūs šunims bei gali tik užmaskuoti simptomus arba apnuodyti gyvūną. Kaip ir kitais atvejais, tik veterinarijos gydytojas gali paskirti gyvūnui tinkamus vaistus, todėl verčiau nekankinti gyvūno ir kreiptis į veterinarijos gydytoją vos pamačius ligos simptomus.
Intensyvus, ilgai trunkantis vėmimas gali būti rimtų ligų, svetimkūnio prarijimo, rimto apsinuodijimo toksiškomis medžiagomis ženklas, sukeliantis dehidrataciją ir staigią gyvūno mirtį.
Nors pirmasis instinktas gali būti duoti šuniui vaistų iš savo vaistinėlės, būtina nuo to susilaikyti. Kaip žmonės kreipiasi į gydytojus negaluojant, taip ir augintiniams reikia suteikti reikiamą profesionalią pagalbą. Nors kartais nuo kreipimosi į veterinarijos kliniką sustabdo mintys apie vizito kainą, pagalvokite apie tai, kad šunį gydant savo vaistais galite ne tik labiau jį susargdinti, apnuodyti, bet net ir numarinti.
Šuniui negaluojant, vizitas pas specialistą ilgainiui tikrai kainuos mažiau laiko ir pinigų, nei paskui gydyti žmonėms skirtais vaistais apnuodytą augintį.
Yra dešimtys simptomų, galintys parodyti, kad šuniui skauda ir jam reikia pagalbos. Jei šuo yra apatiškas, sunkiai kramto, neleidžia prie jo liestis ir rodo agresiją, šlubuoja, atrodo liūdnas, vengia kontakto su šeimininku, seilėjasi, vemia, viduriuoja, tai reiškia, kad gyvūnas jaučiasi blogai.
Įprastai šeimininkai labai gerai pažįsta savo augintinį ir iš karto pastebi, kad šuniui kažkas negerai. Įsidėmėkite visus simptomus ir juos išvardinkite veterinarijos gydytojui.
Kiekvienas šuns šeimininkas žino, kad su šiuo gyvūnu nėra ramių dienų. Dėl jų energingumo ir smalsumo dažnai susiduriama su įvairiais netikėtais įvykiais, pavyzdžiui, erkės įkandimu, žaizdelėmis ir taip toliau.
Būtent dėl šios priežasties reikėtų turėti augintinio vaistinėlę, kurioje galėtų būti:
Bent minimali augintinio vaistinėlė gali padėti susidūrus su lengvais sveikatos sutrikimais, tačiau dėl bet kokių rimtesnių problemų reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris pakonsultuos ir paskirs tinkamus šuniui vaistus.