Kačių dantų priežiūra

Tinkama kačių dantų būkle bei burnos ertmės profilaktika rūpinasi katės augintojai. Kačių dantų priežiūra yra įprastas ir būtinas procesas, kurio dėka galima išvengti didesnių katės sveikatos problemų ir išsaugoti gerą gyvūnėlio savijautą. Deja, dauguma žmonių, auginančių kates, neskiria pakankamai dėmesio šiai profilaktikai, nes net neįtaria, kad dantų priežiūra yra privaloma.

Veterinarinė odontologija sparčiai vystosi ir atsiranda naujų, vis patogesnių, būdų, kuriais galima pasirūpinti kačių burnos higiena be daug pastangų. Savaime suprantama, kad ne visos dantų priežiūros procedūros patinka gyvūnams, todėl reikia rasti būdų, tinkančių kiekvienai katei.

Veterinarijos odontologai atlieka procedūras, kurių metu taisomi ar pašalinami sugedę dantys. Didžioji dauguma suaugusių kačių per savo gyvenimą kenčia nuo įvairių burnos ertmės patologijų. Beveik visuomet gydymo procedūros katėms nėra malonios ir kartais net sudėtingos atlikti. Norint išvengti dantų gydymo, būtina užtikrinti gerą burnos ertmės priežiūrą.

Dažniausios kačių dantų problemos

Katėms dantys reikalingi ne tik susmulkinti maistui, bet ir laikyti įsikandus įvairius daiktus, pernešti, fiksuoti, apsisaugoti nuo galimų pavojų ir kitoms svarbioms funkcijoms atlikti. Jei dantys sveiki, jie leidžia katei tinkamai pasirūpinti savimi ir netrikdo kitų katės poreikių įgyvendinimo. Sugedę ar trūkstami dantys ar kitos burnos ertmės problemos ilgainiui gali sukelti netiesioginių padarinių, dėl ko katė gali vengti atlikti kai kuriuos būtinus veiksmus ir ilgainiui gali atsirasti įvairių negalavimų.

Pastebima, kad dažniausi kačių burnos ertmės negalavimai yra šie:

Kačių parodontozė

Parodontozė arba periodontitas yra pati dažniausia katėms būdinga burnos ertmės liga. Parodontozė dažniau nustatoma katėms, gaunančioms minkštą bei daug cukraus turintį maistą. Šią ligą galima įtarti, kuomet pastebimas mažesnis, nei įprastai, apetitas, pakinta maisto pasirinkimo įpročiai, katė staiga numeta daug svorio, seilėjasi, iš burnos sklinda blogas kvapas.

Parodontozės atsiradimą skatina burnos ertmėje esančios bakterijos, dantų apnašos, nevisavertė mityba. Įtakos gali turėti, netaisyklingas sąkandis, medžiagų apykaitos problemos, endokrininiai sutrikimai. Vis tik didžiausią įtaką daro dantų apnašos ir dantų akmenys, kurie ilgainiui dirgina dantenas, sukelia uždegimą. Bėgant laikui šie sutrikimai tik didėja, todėl geriau laiku sureaguoti ir neleisti negalavimams įsisenėti. Laiku pastebėta parodontozė yra gydoma ir taip pavyksta išvengti įsisenėjusios, negrįžtamos parodontozės padarinių.

Pagrindiniai parodontozės veiksniai:

·         Kačių dantų priežiūra ! Reguliariai valydami dantis savo augintiniui, užkirsite kelią parodontozės atsiradimui.

·         Veislė bei genai. Vienos katės natūraliai yra atsparesnės šiai ligai, nei kitos. Augindami gyvūną, to pakeisti negalime, bet galima į tai atsižvelgti prieš renkantis katės veislę ir vengti į parodontozę linkusių rūšių.

·         Amžius ir organizmo atsparumas. Parodontozė būdinga vyresnio amžiaus katėms. Taip pat, katėms, turinčioms kitų sveikatos problemų. Parodontozė gali atsirasti dėl kitų sveikatos problemų arba sukelti kitas sveikatos problemas.

·         Netinkamas pašaras. Minkšti, virti ir konservuoti pašarai, nors ir yra itin mėgiami, bet neapsaugo nuo parodontozės. Kieti pašarai kramtymo metu nuvalo apnašas ir pašalina ligos sukėlėjus.

Parodontozė dažniausiai gydoma atlikus bendrą anesteziją. Tuomet ultragarso pagalba valomas dantų paviršius ir po dantenomis esanti dalis. Dantys gali būti mechaniškai poliruojami. Stipriai pažeisti dantys yra tiesiog pašalinami, taip panaikinami bakterijų židiniai. Vis tik, dažniausiai dantis pavyksta išgelbėti. Šios procedūros atliekamos kartu su dantų dezinfekcija specialiu antibakteriniu tirpalu.

Atminkite ! Parodontozė ir susijusios ligos nesivysto aplink sveikus dantis. Dažnu atveju, jos galima išvengti. Profilaktika yra geriausias vaistas nuo šio tipo negalavimų. Skalavimo tirpalas ir dantų pasta sprendžia šią problemą, bet būtina susiimti laiku.

Kačių dantų akmenys

Dantų akmenys – tai apnašos, susidariusios dėl bakterijų poveikio. Dantų akmenis galima atpažinti iš geltonos spalvos dantis dengiančio sluoksnio. Dažniausiai pirmosios apnašos atsiranda ant krūminių dantų ar ilčių ir vėliau plinta ant kitų dantų, sudarydami ištisus gelsvus ar net rusvus ruožus. Dantų akmenys yra sudaryti iš baltymų ir bakterijų. Tai yra kristalizavusiosios apnašos.

Dantų akmenys sukelia visą eilę nemalonių reiškinių. Sklinda nemalonus kvapas, kartais dėl jų kraujuoja dantenos, katė jaučia niežulį, po kurio laiko gali susidaryti uždegimas ir pradėti pūliuoti. Sunkesniais atvejais atsiranda komplikacijų, tokių kaip sepsis, osteomielitas ar net kaukolės kaulo pažeidimai.

Ne visuomet kačių dantų akmenis galima pastebėti plika akimi. Jie gali atsirasti virš dantenų arba žemiau jų. Virš dantenų atsiradę akmenys sukelia uždegimą, o giliau esantys akmenys turi puikią terpę bakterijų dauginimuisi. Ilgainiui dantų akmenys sukelia kaklelių apnuoginimą ir sukelia dantų paslankumą, kuris neigiamai veikia danties savybę būti konkrečioje vietoje ir net gali įtakoti danties iškritimą.

Dantų akmenų šalinimas. Norint atlikti pilną akmenų šalinimą ir pasiekti geriausią efektą, taikoma bendroji anestezija. Akmenys šalinami ultragarso pagalba arba mechaniniu būdu. Kartu naudojamos cheminės medžiagos, kurios padeda pašalinti akmenis bei naikina blogąsias bakterijas. Naudojant tinkamą įrangą, katės dantys ir kiti audiniai nebūna pažeidžiami ir kitų šalutinių poveikių neatsiranda. Paskiausia, dantys būna poliruojami, skalaujami ir neutralizuojami specialių skysčių pagalba.

Tik reguliari dantų priežiūra ir atsakingas požiūris gali stipriai sutrukdyti dantų akmenų susidarymui ir padėti išvengti šių procedūrų. Deja, bet kol augintinio burnos higienos situacija nekelia keblumų, retas augintojas imasi profilaktinių priemonių. Dažniausiai veiksmų imasi tik tuomet, kai atsiranda pirmieji akivaizdūs simptomai. Specialūs skanėstai, dantų pasta ir skysčiai padeda šių problemų išvengti.

Kada katinui krenta dantys?

Vieno ar kelių dantų praradimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Su kiekvienu prarastu dančiu mažėja katės pajėgumas atlikti jai įprastus veiksmus, atkasti, medžioti, fiksuoti. Kartais stebina kačių gebėjimas net ir be keleto dantų, atlikti visas reikiamas funkcijas. Žinoma, kur kas geriau išvengti savaiminio dantų kritimo ar danties pašalinimo.

Iškrenta pažeisti dantys. Kuomet nesirūpinama gyvūno burnos ertme ir gaunamas maistas nėra tinkamas, ilgainiui ligos pažeidžia dantis iki tokio lygio, kad natūraliai jis pradeda klibėti ir praranda užtikrintą fiksaciją kaule, tuomet bet koks kietesnis maistas ar staigesnis judesys gali būti lemtingas ir įtakoti danties praradimą.

Kartais net sveikus dantis katės praranda dėl stipraus mechaninio poveikio, kuomet pačios susitrenkia ar būna paveiktos smūgio. Deja, jei dantis iškrenta visiškai, jo jau nėra galimybės sugrąžinti.

Katės dantys dygsta

Dažniausiai dantų dygimas jaunoms katėms yra savaiminis procesas ir jokių pastangų iš šeimininko nereikalauja. Tik itin retais atvejais galimos komplikacijos, kuomet augintojui ar veterinarijos odontologui reikia įsikišti.

Katės dantys kliba

Dantų klibėjimas gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Jei dantis buvo paveiktas mechaniškai ir atsirado klibėjimas, bet dantis dar laikosi savo vietoje, tuomet, greičiausiai dantis sugis ir po kurio laiko vėl tvirtai laikysis. Tokiu atveju geriau katei duoti minkštus pašarus, kad nekiltų pavojaus, jog kramtymo metu dantis visiškai iškris.

Jei katės dantis kliba dėl parodontozės sukeltų ar panašių priežasčių, pagalbą suteikti gali būti jau per vėlu. Reikėtų įvertinti klibantį dantį ir pabandyti nustatyti klibėjimo priežastį. Jei dantis yra stipriai pažeistas, greičiausiai, kad vienintelė išeitis – traukimas. Kitu atveju, dar gali būti įmanomas gydymas

Kačių dantų valymas

Valymui naudojamas specialus katėms skirtas šepetėlis, bet gali būti naudojamas vaikiškas arba dar mažesnis, vieno danties šepetėlis, skirtas žmonėms. Taip pat tinka specialūs aplikatoriai ar tiesiog medžiagos gabalėlis. Katėms skirta dantų pasta savo sudėtyje turi katėms patinkančių kvapų ir neputoja, todėl katė neturėtų itin priešintis jos naudojimui. Pakanka dviejų valymų per savaitę ir taip ženkliai prisidėsite prie katės burnos higienos ir sveikatos būklės išsaugojimo.

Kačių dantų traukimas

Ši procedūra nėra maloni, todėl prieš atliekant naudojama anestezija. Akivaizdžiai klibantis dantis gali būti pašalintas be didelio pasirengimo, replių pagalba. Atsargiais judesiais dantis krutinamas ir atskiriamas, kol galiausiai visiškai pašalinamas.

Jei danties traukimo metu, dantis buvo ištraukas, o šaknis pasiliko, ji taip pat turi būti pašalinta. Tokiu atveju, ją reikia papildomai užkabinti. Elevatoriumi šaknis atskiriama nuo alveolės sienelės ir ištraukiama. Po danties traukimo pasirūpinama sudirgusia vieta. Kurį laiką katė negali būti šeriama, reikia periodiškai dezinfekuoti žaizdą ir burnos ertmę.

Kačių dantų ligos

Trumpai aptarsime dažniausiai praktikoje pasitaikančias kačių ligas, konstatuojamas Vilniuje ir visoje Lietuvoje.

Lėtinis gingivostomatitas

Šis sindromas būdingas tiek mažiems kačiukams, kuriems dar tik dygsta dantys, tiek vyresnėms katėms. Gingivostomatitui būdingas minkštųjų audinių uždegimas ir jautrumas bei skausmas. Pasireiškus šiam sindromui nepadidėja dantų akmenų ir apnašų kiekis, simptomai pastebimi ryklės, liežuvio gleivinės paviršiuje. Dar prieš besikalančius pieninius dantis pastebimos baltos apnašos, kurios signalizuoja apie galimą gingivostomatitą. Katė patiria skausmą, todėl ilgainiui mažiau ėda ir tampa itin išranki maistui, nes vengia didesnio dirginimo.

Dantų traumos

Dauguma kačių yra smalsios ir vietoje nenustygstančios. Ir nors sakoma, kad katė visuomet nusileidžia ant kojų, bet kartais nutinka taip, kad smūgio išvengti nepavyksta. Didelį pavojų katėms kelia transporto priemonės ir kiti mechaniniai įrengimai. Kuomet smūgio jėga pataiko į galvos sritį, gali būti pažeisti katės dantys. Kartu gali būti pažeisti ir minkštieji audiniai. Nuo smūgio krypties bei stiprumo priklauso ir pažeidimo lygis. Sudirginti ar kitaip paveikti audiniai turi savybę gyti, bet tinkamai nedezinfekuoti audiniai gali būti užkrėsti ir kiekvieną atvejį įvertinus, gydymo planą derėtų taikyti individualiai

Stomatitas

Taip vadinamas burnos gleivinės uždegimas. Ši liga gali atsirasti nusilpus natūraliam organizmo atsakui į virusus bei uždegiminius procesus. Kartais gali indikuoti tiesiog stipriai nusilpusį organizmą, o kartais pasireiškia kartu su kita burnos ertmės liga. Infekcijai gydyti reikia įvertinti bendrą burnos ertmės būklę bei viso organizmo būseną ir pagal tai parinkti tinkamą gydymą. Jei yra, karu reikia gydyti kitas ligas, nes, galimai, jos susiję ir stomatitas atsirado tik kaip pašalinis kitos ligos sukeltas simptomas. Negydomas stomatitas gali peraugti į stiprią infekciją ir pridaryti dar daugiau žalos. Kai kurie ligos simptomai gali būti panašūs į kitų ligų simptomus, todėl tik veterinarijos gydytojai gali konstatuoti tikslią diagnozę ir pagal ją paskirti tinkamą gydymą.

Gingivitas

Dar viena uždegiminė liga. Dažniausiai galima atskirti iš kraujuojančių dantenų. Šios ligos pagrindinis sukėlėjas – dantų apnašos. Visa laimė, kad gingivitas yra nesunki liga ir gali būti lengvai gydoma. Tai lyg organizmo žinutė, jog pats metas susirūpinti augintinio burnos sveikata. Nustačius gingivitą, dažnu atveju, pakanka tiesiog labiau, nei įprastai, rūpintis higiena ir simptomai turėtų išnykti. Negydomas gingivitas, atvirkščiai, gali peraugti į rimtesnes ligas.

Dantų rezorbcija

Ši skausminga liga pasireiškia dantų žaizdomis. Liga yra būdinga vyresnėms katėms. Apie ją gali signalizuoti padidėjęs uždegiminių procesų rodiklis. Ankstyvą ligos stadiją yra sudėtinga diagnozuoti, nes pakenčiamą skausmą katės yra linkusios nuslėpti, o kuomet jau pasimato akivaizdžiai, liga būna gerokai pažengusi. Nėra nustatytos konkrečios ligos atsiradimo priežasties ir veiksmingų gydymo būdų vėlyvose stadijose, todėl stengiamasi pažeistus dantis pašalinti. Geriausia reguliariai tikrinti dantis ir pastebėti pirmuosius ligos požymius. Ligos nustatymui naudojami rentgeno tyrimai. Patyrę veterinarijos odontologai įvertinę daugumą faktorių gali gana tiksliai įtarti ligą ir taikyti gydymą, kol liga netapo nekontroliuojama.