Katinas nevalgo ir negeria

Žmonės dažnai juokauja apie savo katinus, kurie yra be galo išrankūs ir valgo, pavyzdžiui, tik būtent vienos rūšies maistą bei atsisako valgyti visą kitą, net ir skanėstus. Apetito stoka pavojinga visiems gyvūnams, tačiau katėms – ypatingai.

Tam, kad būtų sveikos ir aktyvios, katėms reikia gauti pakankamai baltymų ir, be abejonės, kitų maistinių medžiagų. Ilgą laiką badaujant, kačių kepenys pradeda kaupti riebalus, o tai galu tapti kepenų nepakankamumo priežastimi.

Kaip ir visiems gyviems organizmams, katinams būtinas vanduo, todėl jei katė nustojo lakti vandenį, tai greičiausiai yra sveikatos sutrikimo ženklas. Tiek apetito praradimas, tiek vandens atsisakymas rodo ligą, todėl pastebėjus šiuos simptomus reikia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Jei katinas nevalgo ir negeria, metas išsiaiškinti to priežastį. Dėl ko dažniausiai kyla šios bėdos?

Kodėl katinas nevalgo?

Jei atmesime tą priežastį, kad jūsų katė yra tiesiog išranki valgytoja, o jūs neseniai pakeitėte jos ėdalą, ši problema gali kilti ir dėl kitų dalykų. Ne visi jie yra rizika katės sveikatai ir gyvybei, tačiau vis tiek reikia sekti katės būklę ir stebėti, ar jai viskas gerai.

Priežastys, dėl kurių katinas nevalgo, gali būti šios:

• Liga. Gyvūnai, kaip ir žmonės, nevalgo, kai jaučiasi blogai. Jei katė nustojo valgyti, nepraleiskite to pro akis, nes yra daugybė sveikatos sutrikimų, kurių vienas simptomų yra apetito stoka. Įvairios infekcijos, uždegimai, žarnyno problemos, inkstų, kepenų nepakankamumas ar vėžys gali pasireikšti per tai, kad gyvūnas nustos ėsti ir lakti. Žinoma, ne visuomet tai siesis su ligomis: gali būti, kad katinui skauda dantį, yra dantenų uždegimas, todėl gyvūnui skauda kramtyti ir jis nustoja valgyti.
• Vakcinacija. Veterinarijos gydytojai pastebi, kad kelias dienas po vakcinacijos katinai gali būti vangesni, mažiau ėsti ir lakti. Tai yra vienas dažniausiai pasitaikančių vakcinacijos šalutinių poveikių ir praeina greitai.
• Stresas. Neseniai keliavote su savo augintine? Pasikeitė situacija šeimoje? Stresas ir nepažįstama aplinka taip pat gali turėti įtakos gyvūno apetitui. Sakoma, kad katės prisiriša prie aplinkos, o ne žmogaus, be to, jos turi savo įpročius ir rutiną, dėl to pakeitus aplinką ar patyrus daugiau streso gali sutrikti gyvūno apetitas. Kelionės automobiliu ar lėktuvu katėms gali būti nekomfortiškos, sukelti pykinimą ir vėmimą. Nesibaiminkite, tokiu atveju katė pradės valgyti kai tik pripras prie pasikeitusių sąlygų.
• Psichologinės problemos. Nors gali skambėti keistai, katės taip pat gali turėti stiprų nerimą ar net depresiją. Prasta emocinė sveikata ir gali būti priežastis, dėl ko katė atsisako ėsti.

Ką daryti, jei katinas nevalgo?

Jei katinas nevalgo parą ir daugiau, metas kreiptis pagalbos, nes ilgą laiką badaujančioms katėms gali sutrikti kepenų veiklą. Stebėkite ir kitus simptomus, jei jų yra bei apibūdinkite juos veterinarijos gydytojui.

Jei katė nevalgo maždaug 12 valandų, tačiau atrodo guvi, energinga ir neturi jokių kitų simptomų, pamėginkite duoti sriubą katėms, kuri yra visiškai skysta, tačiau puikiai subalansuota katėms, ypač toms, kurios turi problemų su burnos ertme ir dantimis. Kartais užtenka pakeisti šlapią maistą: pamėginkite augintinei duoti stiprų kvapą turintį maistą, pavyzdžiui, su jūros gėrybėmis ar žuvimi.

Kai kurie katinai nemėgsta šalto šlapio maisto, todėl galite jį kelias sekundes pašildyti mikrobangėje ar įpilti šiek tiek šilto vandens. Kartais gali padėti dubenėlių išplovimas ir išvalymas: galbūt juose buvo užsistovėjusio maisto, kuris pradėjo skleisti blogą kvapą, dėl to katė nusprendė nevalgyti.

Nusprendėte nupirkti naują ėdalą? Jį įvesti į katės racioną reikėtų pamažu, pirmiausia paliekant didesnę dalį senojo maisto ir kelių savaičių bėgyje vis mažinant senojo ėdalo kiekį, tačiau didinant naujojo. Lėtas perėjimas labai svarbus katino virškinimo sistemai, be to, gali užtrukti, kol augintinė pripras prie naujo kvapo ir skonio. Neskubėkite ir verčiau ėdalą keiskite iš lėto.

Vis dėlto, jei simptomai blogėja, o katė nevalgo ilgą laiką, ji serga ir jai būtina veterinaro pagalba.

Kodėl katinas neėda po sterilizacijos?

Po chirurginės operacijos, kurios metu atliekama narkozė, katinas net apie pusę paros gali jaustis prasčiau ir elgtis kitaip, nei jam įprasta. Tai yra normalu, nes po narkozės kai kuriems gyvūnams sutrinka rijimo refleksas, jie jaučiasi apduję, mieguisti. Pradžioje pamėginkite augintinei pasiūlyti vandens bei konservų, tačiau per prievartą nekiškite nei skysčių, nei maisto: ji vis dar bando atsigauti nuo narkozės ir praėjusios operacijos.

Jei tai trunka apie 12 valandų, sunerimti dar neverta, tačiau jei pastebėjote, kad katinas nevalgo maždaug parą ar net daugiau, verta pasikonsultuoti su veterinaru ir imtis reikiamų priemonių. Sveikos, gerai besijaučiančios katės turi ėsti ir gerti.

Kaip gydyti neėdančią katę?

Pirmiausia yra būtina išsiaiškinti, kodėl katė nustojo ėsti, tačiau tai padaryti gali tik specialistas, apžiūrėjęs gyvūną ir atlikęs tinkamus tyrimus. Gali būti, kad tiesiog parinkote netinkamą maistą arba jo tipą (sausas ar šlapias), bet lygiai taip pat yra galimybė, jog katė serga.

Veterinarijos gydytojas gali išrašyti apetitą skatinančių vaistų, pasiūlyti augintinę maitinti bei girdyti per švirkštą, o sunkiausiais atvejais gali tekti net įvesti vamzdelį, per kurį katė gaus maistą. Kaip minėta, katėms būtini baltymai ir kai jų organizmas negauna šios medžiagos pakankamai, prasideda sveikatai ir gyvybei pavojingi procesai.

Kai katė pasijus geriau, galite mėginti augintinę maitinti virta vištiena, balta žuvimi, duoti lakti sultinį, taip pat galima svarstyti apie probiotikus, kurie padeda pagerinti virškinimą bei gerina žarnyno mikroflorą.

Kodėl katė negeria?

Katės gerai žinomos kaip gyvūnai, kurie nėra dideli vandens mėgėjai. Vis tik reikėtų atkreipti į vandens kiekį, kurį katė išlaka per dieną: jei ji visiškai nustojo gerti, metas sunerimti, nes vandens trūkumas organizme jį sekina, o augintinis gali dehidratuoti.

Žinoma, nebūtinai liga yra atsisakymo gerti priežastimi. Turbūt teko pastebėti, kad katinai mieliau geria iš čiaupo, o ne savo indelio? Šie gyvūnai turi stiprius medžiojimo ir išlikimo instinktus, kurie sufleruoja, jog stovintis dubenėlyje vanduo gali būti nesaugus. Tarkime, laukinėje gamtoje stovinčiame vandenyje kaupiasi bakterijos, kurios yra pavojingos katės sveikatai. 

Taip pat kai kurių kačių ūsai yra labai jautrūs, todėl joms nepatinka, jog jie liečiasi į dubenėlio kraštus, be to, katės geria tik šviežią ir švarų vandenį. Geras sprendimas yra įsigyti kačių fontaną, kuris užtikrina nuolatinį vandens tekėjimą, yra vėsus, o vanduo jame švarus, nes išfiltruotas.

Kita priežastis gali būti tai, kad katės vandens dubenėlis yra padėtas netinkamoje vietoje, pavyzdžiui, arti jos tualeto, garsiai veikiančių prietaisų ar ten, kur būriuojasi daug žmonių. Padėkite katei vandenį ten, kur yra tylu, patogu ir komfortabilu gyvūnui. Jei jūsų katė baikšti, o į svečius ateina daugiau žmonių, laikinai pakeiskite vandens dubenėlio vietą.

Manote, kad tai nėra priežastys, dėl kurių jūsų katė nustojo gerti? Sunerimote tikrai ne veltui: sveikas gyvūnas turi ir valgyti, ir gerti. Tokie simptomai kaip paraudusios, sausos dantenos, ašarojančios akys, kvėpavimas atvira burna, vėmimas ar viduriavimas reiškia, kad katei reikia pagalbos ir ji serga. 

Gai būti, jog jūsų katei skaudą dantis ar burnos ertmę. Dantų ligos katėms yra ypač skausmingos ir nemalonios, nes sukelia stiprų jautrumą, dėl kurių jos nebegali nei ėsti, nei gerti. Jei pastebėjote, kad gyvūnas mažai valgo ar nevalgo apskritai, jam kraujuoja iš burnos, atsirado seilėtekis, būtinai kreipkitės į specialistą, kuris nustatys tikslią problemą ir ras geriausią sprendimą, kaip ją išspręsti.

Virškinimo sistemos ligos, tokios kaip pankreatitas, gastroenteritas ar kitos uždegiminės ligos gali priversti katę nustoti lakti. Dažniausiai visos šios ligos pasireiškia drauge su kitais simptomais, todėl jei juos pastebėsite, nedelskite ir vežkite augintinį į veterinarijos kliniką apžiūrai.

Kiek vandens katė turi išgerti per dieną?

Skaičiuojama, kad katė turi išgerti maždaug 40 mililitrų vandens vienam kūno kilogramui. Vadinasi, jei katė sveria 3 kilogramus, jos paros vandens norma turėtų būti 120 mililitrų. Žinoma, dalį reikiamo vandens  kiekio katė gauna su šlapiu maistu (jei tokį duodate), tačiau jei gyvūnas ėda tik sausą maistą, reikės pasirūpinti, kad ji laktų pakankamai skysčių.