Epilepsija yra vienas iš dažniausių nervų sistemos sutrikimų šunų tarpe, pasitaikantis apie 3–5% šių keturkojų populiacijos. Nors šunų epilepsija – didelei daliai šeimininkų, apie šią ligą girdėjusiems net tik iš nuogirdų, gali atrodyti kaip itin grėsminga diagnozė, reikia pabrėžti, jog tinkamas gydymas bei rūpestinga priežiūra gali užtikrinti augintiniui kokybišką gyvenimą.

Svarbiausia – žinoti, kaip tinkamai reaguoti šuns priepuolių metu, taip suteikiant reikiamą pagalbą savo augintiniui. Apie tai ir kitus aktualius, su šia liga susijusius klausimus šiame įraše ir skaitykite.

Šunų epilepsija: kas tai?

Šuns epilepsija, kasdienėje kalboje neretai vadinama tiesiog traukuliais – dėl nenormalaus smegenų elektrinio aktyvumo kylantis neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis pasikartojančiais priepuoliais. Šuniui epilepsijos priepuoliai gali būti tiek pavieniai atvejai, tiek, deja, ir lėtinė liga, lydinti visą augintinio gyvenimą.

Priklausomai nuo šio sutrikimo kilmės, šunų epilepsija yra skirstoma į kelias rūšis.

• Idiopatinė  ar pirminė epilepsija – labiausiai paplitusi šios ligos forma, dažniausiai diagnozuojama jauniems (nuo 1 iki 5 metų) šunims. Dažnai tai – paveldimas, aiškios priežasties neturintis neurologinis sutrikimas.
• Simptominė arba antrinė epilepsija, atsirandanti dėl kitų, aiškiai diagnozuojamų sveikatos sutrikimų (navikų, traumų, uždegimų,  apsinuodijimų ir kita).
• Reaktyvioji epilepsija, kurios metu priepuoliai kyla dėl išorinių veiksnių, pavyzdžiui, kepenų ar inkstų nepakankamumo. Tiesa, šio tipo sutrikimas nėra laikomas tikrąja epilepsija.

Kokios yra pagrindinės šunų epilepsijos priežastys ir kas gali išprovokuoti priepuolius?

Šunų epilepsiją, priklausomai nuo sutrikimo tipo, gali sukelti įvairūs veiksniai:

• genetinis paveldėjimas, ypač aktualus tam tikrų veislių šunims;
• patirta smegenų trauma;
• persirgtos infekcinės ligos, pavyzdžiui, erkinis encefalitas;
• apsinuodijimas pesticidais, sunkiaisiais metalais ar kitomis medžiagomis;
• augliai;
• kepenų ar inkstų nepakankamumas ir kita.

Reikėtų atkreipti dėmesį, jog kai kuriais atvejais šuns epilepsija gali pasireikšti tik praėjus keleriems metams po patirtos traumos ar apsinuodijimo. Tad  tikslią šio neurologinio sutrikimo priežastį nustatyti sudėtinga.

Žinoma, šeimininkams naudinga žinoti ne tik tai, kas sukelia šią ligą, bet ir pagrindinius vidinius bei išorinius veiksnius, dėl kurių gali kilti epilepsijos priepuolis šunims. Deja, net ir tiems, kuriems yra taikomas epilepsijos gydymas.

• Stresas ar emocinis sukrėtimas, susijęs su, pavyzdžiui, šeimininko išvykimu, konfliktu su kitais gyvūnais ir pan.
• Miego trūkumas ar sutrikęs miego režimas.
• Per didelis fizinis krūvis arba nuovargis, patiriamas, pavyzdžiui, per ilgą kelionę, bėgiojant kaitroje ir pan.
• Ryškūs šviesos blyksniai arba mirgantys vaizdai (fejerverkai, žaibai, ekranų mirgėjimas ir kita.
• Nevisavertė mityba ar mitybos pokyčiai (pavyzdžiui, naujas maistas).
• Netinkamas vaistų nuo epilepsijos vartojimas ar  dozių  praleidimas.
• Apsinuodijimai ir kontaktas su toksinais. Pavojingos gali būti ne tik tokios medžiagos, kaip, pavyzdžiui, insekticidai ar buitinė chemija, bet ir netinkamas maistas (netgi – šokoladas), augalai ir kita.  

Šunų epilepsija: požymiai, išduodantys, kad Jūsų šuo serga

Tema – „šunų epilepsija – simptomai“ yra gana sudėtinga, kadangi konkrečiam gyvūnui šis neurologinis sutrikimas gali pasireikšti skirtingai. Vieniems simptomai būna labiau išreikšti, tuo tarpu kitiems – ne tokie sudėtingi.

Žemiau pateikti šunų epilepsijai būdingiausi požymiai, pasireiškiantys priepuolio metu.

• Staigus griuvimas ant žemės.
• Išverstos  akys, sustingęs žvilgsnis.
• Faktas, jog šuo dreba aiškios priežasties.
• Traukuliai ar nekontroliuojami kūno judesiai.
• Seilėjimasis.
• Nevaldomas šlapinimasis ar tuštinimasis priepuolio metu ir kita.

Kai kuriems šunims prieš priepuolį pasireiškia tokie elgesio pokyčiai, kaip neramumas, slapstymasis, uodegos vizginimas, sutrikimas.  

Šunų epilepsija: ką daryti priepuolio metu?

Epilepsijos priepuolis šunims, įprastai trunkantis nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, natūralu, gali išgąsdinti šeimininkus. Tačiau, siekiant užkirsti kelią galimiems gyvūno sužalojimams, svarbiausia – išlaikyti ramybę ir žinoti, kokių veiksmų imtis.

• Nejudinkite šuns, nebent jis guli pavojingoje vietoje, pavyzdžiui, ant prie laiptų.
• Laikykite gyvūno galvą.
• Jei įmanoma, padėkite po šunimi antklodę ar kitą minkštą daiktą, kurio paskirtis – sugerti smūgius.
• Nekiškite jokių daiktų šuniui į burną. Priešingai: išimkite viską (pavyzdžiui, žaislus ar maistą), kas gali kelti užspringimo pavojų.
• Panaikinkite išorinius dirgiklius: išjunkite šviesas, televizorių, kiek įmanoma pritildykite garsus.
• Stebėkite,  kiek laiko trunka epilepsijos priepuolis.
• Pasirūpinkite, jog, praėjus priepuoliui, šuo turėtų  ramų kampą, kuriame atsigautų.

Kuo greičiau kreiptis į veterinarijos specialistus derėtų tais atvejais, jei priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes arba per trumpą laiko tarpą kartojasi kelis kartus. Žinoma, ir tada, jei tai –  pirmasis Jūsų šuns priepuolis, kuriam pasireiškus, veterinaras turėtų nustatyti sutrikimo priežastis bei paskirti tinkamiausią gydymą.   

Šunų epilepsija: gydymas, dažniausiai trunkantis visą gyvenimą

Nors yra atvejų, kai šunų epilepsijos priepuoliai – vienkartinis epizodas keturkojo gyvenime, dažniausiai šios ligos visiškai išgydyti neįmanoma. Tiesa, pritaikius tinkamą gydymą ir šeimininkui laikantis veterinaro rekomendacijų, priepuoliai gali būti sėkmingai valdomi.

Pagrindinis šunų epilepsijos gydymo metodas – medikamentai, veterinaro skiriami, įvertinus gyvūno sveikatos būklę.  

Siekiant epilepsijos gydymo efektyvumo, svarbu veterinaro paskirtus vaistus šuniui duoti reguliariai ir nekeisti jų dozės savo nuožiūra. Taip pat, žinant, jog medikamentinis šunų epilepsijos gydymas gali būti reikalingas visą gyvenimą, mūsų klinikos veterinarai įprastai rekomenduoja reguliariai atlikti kraujo tyrimus, reikalingus gyvūno kepenų funkcijos ir vaistų koncentracijos kraujyje sekimui.

Šunų, sergančių epilepsija, mityba

Yra duomenų, leidžiančių manyti, jog šuns mityba, sergant epilepsija, gali turėti įtakos priepuolių dažnumui bei jų stiprumui. Kai kuriais atvejais veterinarai gali rekomenduoti hipoalerginę mitybą. Kartais – ketogeninę dietą, kurios esmė – šuns racionas, sudarytas iš daug riebalų ir mažai angliavandenių turinčių produktų.

Kalbant apie šunų, sergančių epilepsija, mitybą, reikia pabrėžti, kad kiekvieno gyvūno organizmas reaguoja skirtingai, todėl, siekiant norimo rezultato (šiuo atveju – retesnių, silpnesnių priepuolių), mitybos planas būtų sudarytas individualiai, bendradarbiaujant su specialistus. Tiesa, išskiriami ir keli universalūs patarimai, susiję su šia liga sergančio šuns maitinimu.

• Rinkitės subalansuotą, kokybišką maistą.
• Venkite staigių pokyčių šuns maisto racione. 
• Pasitarkite su veterinaru: galbūt Jūsų augintiniui reikalingi tam tikri maisto papildai (pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgštys, įvairūs vitaminai ir kita.

„Vetpulsas“ specialistai pasiruošę prisidėti prie kokybiško Jūsų augintinio gyvenimo

Taigi, akivaizdu, jog epilepsija – iššūkis tiek šuniui, tiek ir jo šeimininkui. Tiesa, tai anaiptol nėra nuosprendis. Individualiai pritaikytas medikamentinis gydymas ir tikslus jo taikymas, mityba bei tvirtas žinojimas, ką daryti epilepsijos priepuolio metu gali užtikrinti visavertį gyvenimą Jūsų augintiniui. Prie to, žinoma, visada pasiruošusi prisidėti ir sostinėje įsikūrusi veterinarijos klinika „Vetpulsas“ ir čia dirbantys profesionalus, gyvūnams atsidavęs mūsų personalas.

Kilus bet kokiems įtarimams, jog šuniui gali būti epilepsija ar jau esant šios ligos diagnozei, tačiau susidūrus su nerimą keliančiais simptomams, pavyzdžiui, padažnėjusiais priepuoliais, nedelskite registruokitės konsultacijai pas mūsų klinikos specialistus.