Šuns oda, dengianti visą kūną, atlieka gyvūno organizmo apsauginę  funkciją nuo įvairių išorinės aplinkos veiksnių. Tad, natūralu, jos būklė tiesiogiai atspindi ir bendrą keturkojo sveikatą. Deja, remdamiesi savo klinikoje dirbančių specialistų patirtimi, galime konstatuoti: šunų odos ligos – gana dažna šių keturkojų problema, dėl kurios į mus kreipiasi susirūpinę šeimininkai.

Gyvūnų oda gali reaguoti į įvairius dirgiklius: parazitus, grybelines, bakterines infekcijas, alergijas, hormonų disbalansą ar net onkologines ligas. Taigi, akivaizdu: odos ligos sukelia ne tik estetinius pakitimus (pavyzdžiui, kailio plikimą ar odos paraudimą), bet ir stiprų niežulį, skausmą, silpnumą, o kartais – net ir realią grėsmę keturkojo gyvybei. Šiame tinklaraščio įraše aptarsime dažniausiai pasitaikančias šuns odos ligas, jų simptomus bei gydymo būdus. O taip pat – prevencines priemonės, kai kuriais atvejais galinčias padėti jų išvengti.

Šunų odos grybelis

Šunų odos grybelis, kitaip dar vadinamas dermatofitoze  – viena iš dažniausiai diagnozuojamų odos  ligų. Tai – grybelio sukeliama infekcija, galinti pažeisti ne tik odą, bet kailį ar net nagus. Didžiausia šios grybelinės infekcijos grėsmė – faktas, jog liga lengvai plinta: sergantis šuo gali užkrėsti ne tik kitus gyvūnus, bet ir žmogų.

Nors, kalbant apie grybelį (taip pat – ir bet kurias kitas šunų ligas), nederėtų užsiimti savarankiška diagnostika, apie šią infekciją gali išduoti ant gyvūno odos esantys apskriti (dažniausiai) odos pažeidimai – išplikimai. Grybelio paveiktoje zonoje oda dažnai būna paraudusi, gali atsirasti pleiskanojimas ar niežulys.

Esant šiai odos būklei, svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistus: negydomas odos grybelis, išplitęs po visą gyvūno kūną, gali tapti lėtiniu uždegimu. Veterinaras, diagnozavęs  keturkojui šią odos ligą,  paskirs priešgrybelinius vaistus – geriamuosius preparatus, šampūną ar kremą. Negana to, siekiant išvengti ligos plitimo, sergantis gyvūnas turėtų būti  izoliuojamas, o  aplinka – kruopščiai valoma.

Parazitinės šunų odos ligos

Įvairios šunų odos ligos gali būti sukeliamos vidinių (poodinės erkutės) bei išorinių (blusos, erkės) parazitų. Esant šiems ligos sukėlėjams, dažnai pasireiškia intensyvus niežulys, odos pleiskanojimas, ant kailio matomi plikimo židiniai. Kai kuriais atvejais, gyvūnui intensyviai kasantis, gali atsirasti ir žaizdos ant šuns odos, kartais jos būna pūliuojančios.

Poodinės erkutės

Kalbant apie parazitus, keturkojams sukeliančius odos ligas, atskirai turėtų būti išskiriamos šunų poodinės erkutės. Simptomai, leidžiantys spręsti apie galimą demodekozę ar sarkoptozę – pastarųjų parazitų sukeliamas odos ligas, ypač pavojingas jauniems ar nusilpusiems šunims, išvardinti žemiau.

• Šuns kailyje esantys plikimo židiniai, dažniausiai atsirandantys aplink akis, snukį, letenas.
• Odos niežulys, kuris yra itin intensyvus, šuniui sergant sarkoptoze.
• Odos paraudimai, sustorėjimai, kartais – pūlinukai.

Kreipusis į veterinarijos gydyklą, specialistai, atlikę odos skutmenų tyrimą, nustato konkrečią erkučių, apnikusių gyvūną, rūšį. Tik tada gali būti paskirtas specifinis, individualiu atveju tinkamiausias  gydymas – antiparazitiniai vaistai, dažnai derinami kartu su imunitetą stiprinančiais preparatais.

Alergijos

Alergijos  – taip pat dažna šunų odos problemų priežastis. Jos gali pasireikšti įvairiai: nuo niežulio ir odos paraudimo iki kailio plikimo, pleiskanojimo ar net ausų uždegimo. Dažniausiai alergijas sukelia maisto produktai, ypač – tam tikro tipo baltymai (pavyzdžiui, vištiena, jautiena, pieno produktai). Kai kuriems keturkojams pasireiškia padidėjęs jautrumas net keliems skirtingiems baltymams.

Siekiant nustatyti, kas konkrečiai sukelia alerginę reakciją, veterinaras gali rekomenduoti taikyti eliminacinę dietą, šunį tam tikrą laiką yra šeriant tik specialiai atrinktu, ribotą ingredientų kiekį turinčiu pašaru. Tokiu būdu galima aiškiau identifikuoti alergeną ir parinkti tinkamiausią mitybos racioną.

Gydant šunų alergiją, be dietos, neretai prireikia ir papildomų priemonių (specialių šampūnų, papildų odai ar medikamentų), rekomenduojamų veterinaro. 

Šunų odos vėžys

Faktas, jog šunų odos vėžys – gerokai retesnė diagnozė nei jau aptartos odos ligos, deja, šeimininkų, su pastarąja visgi susidūrusių, neguodžia.  Tai – itin pavojinga liga, kurią norint sėkmingai įveikti, vienas esminių faktorių – kuo ankstesnė diagnozė. Vizualiai įtarimą dėl galimo odos vėžio gali sukelti tokie požymiai, kaip:

• neįprastai atrodantys odos mazgeliai ar gumbai;
• negyjančios žaizdos;
• kraujuojančios dėmės ant odos;
• kailio plikimas plaukų tam tikrose vietose.

Odos vėžys gali būti tiek gerybinis (pavyzdžiui, lipoma), tiek, deja, ir piktybinis (melanoma, mastocitoma ir kita). Tai nustatoma, šuniui atliekant biopsiją. Gavus šio tyrimo rezultatus, specialistas gali priimti sprendimą dėl tinkamiausio gydymo metodo. Tai gali būti operacija, chemoterapija ar spindulinė terapija

Kitos šunų odos problemos

Kalbant apie šuns odos būklę, išskiriama visa eilė problemų, kurių negalima priskirti prie ką tik aptartų infekcinės, parazitinės ar onkologinės kilmės ligų. Pastarosios gali būti susijusios su hormonų disbalansu, alerginėmis reakcijomis, taip pat – genetika.

Juodos dėmės

Pastebėtos juodos dėmės ant šuns odos, natūralu, šeimininką gali išgąsdinti. Kai kuriais atvejais pastarosios gali būti susijusios su padidėjusia odos pigmentacija, vykstančia dėl uždegimo ar hormonų pokyčių, kartais, deja, ir dėl ar navikų. Jei tos dėmės ant odos atsiranda staiga, greitai plinta arba šuo jas krapšto, veterinaro apžiūra yra būtina.

Šuns plikimas

Šuns kailio plikimas, dar vadinamas alopecija, gali būti įvairios kilmės: pradedant grybelinės ir baigiant kylančiu dėl skydliaukės sutrikimų. Tiesa, kai kuriais atvejais tai gali būti ir streso požymis. Norint nustatyti tikslią šios problemos priežastį, reikalingi diagnostiniai tyrimai, pavyzdžiui, kraujo tyrimai, odos nuograndos tyrimas, hormonų analizė.

Žaizdos ant šuns odos

Žaizdos ant šuns odos dažnai atsiranda dėl kasymosi, įdrėskimo ar infekcijų. Svarbu jas tinkamai prižiūrėti, taip apsaugant nuo bakterijų patekimo. Žaizdų negydant, jos gali supūliuoti ar tapti lėtinio uždegimo priežastimi.

Šunų odos ligų prevencija

Kai kurioms odos problemoms, pasitelkus žemiau išvardintas prevencijos priemones, galima užbėgti už akių. Taip gyvūnas apsaugomas nuo galimo diskomforto, o Jūs – laiko gaišaties bei papildomų išlaidų veterinariniam gydymui.

• Reguliariai naudojamos profilaktinės antiparazitinės priemonės. 
• Tinkama augintinio mityba ir imuniteto stiprinimas
• Reguliarus šuns šukavimas ir higienos palaikymas.
• Apsaugojimas nuo kontakto su galimai sergančiais gyvūnais.
• Atidus odos būklės (plikimas, niežulys paraudimai, gumbeliai ir pan.) stebėjimas.  

Rūpestis šuns oda – tai rūpestis bendra gyvūno sveikatos būkle.

Nepriklausomai nuo to, kokia odos liga kamuoja šunį, svarbiausia – laiku tai pastebėti ir kreiptis į veterinarą. Dažnai šunų odos ligos (grybelis ir kita) gali būti greitai ir efektyviai suvaldomos, tačiau, uždelsus, jau tenka kalbėti apie sudėtingesnes problemas, o kartu – ir ilgesnį, brangesnį gydymą. Negana to, negalima pamiršti ir diskomforto, pavyzdžiui, didelio niežulio, kurį šuniui sukelia odos problemos.

Taigi, pastebėjus bet kokius nerimą keliančius odos pokyčius (žinoma, kaip ir bet kurią kitą gyvūno savijautos problemą), pirmoji Jūsų, kaip atsakingo šeimininko, „stotelė“ turėtų būti vet. klinika. Veterinarijos klinikoje Vetpulsas.lt dirba patyrę specialistai, kurie, pasitelkę modernią įrangą, tiksliai diagnozuoja odos problemas, bet ir pritaiko individualiu atveju veiksmingiausią gydymą.