Įvairios šunų žarnyno ligos sukelia jiems skausmą ir kitas problemas, pavyzdžiui, vėmimą, viduriavimą, karščiavimą, svorio sumažėjimą. Sveikas virškinimas ir tinkama žarnyno būklė yra būtini, kad jūsų šuo galėtų įsisavinti su maistu gaunamas maistines medžiagas, turėtų pakankamai energijos bei būtų sveikas ir energingas.
Žarnyno sutrikimai gali sukelti dehidrataciją, rūgščių-šarmų ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, todėl svarbu atpažinti ligos požymius ir, esant būtinybe, pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Žarnyno ir virškinimo trakto sutrikimai yra gana dažni, todėl stebėkite savo šunį, jo elgesio pasikeitimus. Čia yra dažniausiai pasitaikantys požymiai, kuriuos pastebėsite, jei jūsų šuo turės skrandžio sutrikimų.
Pabrėžtina, kad šunys, turintys žarnyno ligą, dažniausiai turės vieną ar kelis simptomus, tikrai ne visus iš karto. Jūs geriausiai pažįstate savo šunį ir žinote, kaip augintinis elgiasi įprastomis sąlygomis. Jei pastebite elgesio pokyčių, stebėkite gyvūną ir nedelskite, jei matote, kad reikia pagalbos.
Šiais atvejais būtinas vizitas pas veterinarijos gydytoją:
Vizito pas veterinarijos gydytoją metu jis įvertins ne tik esamą augintinio būklę, bet ir peržiūrės jo ligos istoriją, pažiūrės, su kokiomis problemomis gyvūnui jau yra tekę susidurti. Taip pat veterinaras paklausinės jūsų tam tikrų klausimų, pavyzdžiui, kiek laiko šuo jau jaučiasi prastai? Ar yra galimybė, kad jis pasivaikščiojimo metu suvalgė šiukšlių ar kažką nuodingo? Rekomenduotina kuo išsamiau papaskoti veterinarijos gydytojui apie esama šuns būklę, jei turite, galite parodyti nuotraukas.
Apžiūros metu šuniui bus pamatuota temperatūra, pulsas, paklausoma širdis ir plaučiai, apžiūrimas snukutis, įsitikinama, kad akys neašaroja, apžiūrima nosis, ausys.
Jei bus būtinybė, gydytojas gyvūnui atliks kraujo tyrimą, išmatų tyrimą (tam, kad įsitikintų, jog šuo neturi parazitų), šlapimo tyrimą, gali būti atliekamas echoskopinis tyrimas arba rentgeno tyrimas. Žinoma, visi šie tyrimai atliekami ne iš karto, paskiriami tik tie, kurių reikia. Gydytojui įtariant, kad būklė atsirado dėl mitybos, gali būti atliekamas maisto netoleravimo tyrimas.
Paaiškėjus, kad skrandyje yra svetimkūnis, gali prireikti ir chirurginės operacijos, todėl matant, jog šuo jaučiasi prastai, geriau nedelsti ir vykti į veterinarijos kliniką.
Išsiaiškinus tikslią žarnyno ligos priežastį, gydytojas paskiria tolimesnį gydymą. Jei šuo vemia, liga gali būti gydomos simptomiškai, tarkime, duodant vaistų nuo pykinimo
Gydymas turi būti nukreiptas į pagrindinę priežastį. Pavyzdžiui, jei paaiškėja, kad šuo nebuvo laiku nukirmintas ir turi parazitų, bus pasiūlyta sušerti vaistus nuo kirminų, o šuniui su žarnyno nepraeinamumu greičiausiai prireiks operacijos. Kitaip tariant, gydymas skiriasi priklausomai nuo to, kas sukelia virškinimo sutrikimus.
Grįžus į namus reikėtų sustiprinti augintinio imunitetą probiotikais, be to, skatinti šunį lakti kuo daugiau vandens. Pradžioje, kol gyvūnas atsistatinėja po negalavimo, geriausia jį šerti virta vištiena, kalakutu, ryžiais, trintu moliūgu, taip pat gydytojas gali paskirti specialų veterinarinį maistą, skirtą šunims, turintiems jautrų skrandį.
Paaiškėjus, kad problemos su žarnynu kilo dėl vieno ar kito produkto netoleravimo, reikės keisti šuns mitybą ir atsisakti netoleruojamų produktų. Čia ir vėl geriausiai gali patarti veterinarijos gydytojas.
Leiskite savo šuniui ilsėtis, ypač tuo atveju, kai jis akivaizdžiai blogai jaučiasi. Pradžioje galima mėginti augintiniui neduoti valgyti ir žiūrėti, ar jam gerėja, tačiau dėl to geriausia pasitarti su veterinarijos gydytoju, nes šis metodas nėra tinkamas mažų veislių šuniukams.
Šunys, visai kaip žmonės, gali turėti begalę žarnyno ligų: nuo uždegimo, iki vėžio. Kokios yra dažniausiai veterinarijos gydytojų praktikoje pasitaikančios žarnyno ligos?
Net ir esantis už žarnyno ribų, vėžys šuniui gali sukelti virškinimo trakto problemų, pavyzdžiui, sukelti skrandžio rūgštingumą. Tokiu atveju šuo gydomas nuo vėžio, tačiau taikomas ir simptominis gydymas.
Žarnyno nepraeinamumas yra gana dažnas sutrikimas, kuris trukdo maistui pereiti per virškinamąjį traktą, o šuo negali išsituštinti. Tai gali nutikti dėl įvairių ligų, tačiau dažniausiai žarnyno nepraeinamumas pasireiškia kai gyvūnas suėda tai, ko suėsti neturėjo, pavyzdžiui, smulkų žaislą, kojinę, virvelę, kamuoliuką, kamštelius ir taip toliau. Šį sutrikimą gali sukelti ir žmonių maistas, pavyzdžiui, kukurūzo burbuolė.
Ši būklė yra labai rimta ir pavojingas gyvybei, nes šuo negali pasisavinti maisto ir vandens, todėl pradeda stipriai vemti, o to pasekoje dehidratuoja. Žarnynas gali net plyšti, todėl žarnyno nepraeinamumo atveju dažniausiai prireikia chirurginės operacijos, kurios metu svetimkūnis yra pašalinamas.
Nepalikite smulkių, šunims pavojingų daiktų be priežiūros, būkite sąmoningi ir saugokite savo augintinį. Smulkius daiktus laikykite šunims nepasiekiamoje vietoje, ypač tuomet, kai nesate namuose.
Ši liga paveikia plonąją ir storąją žarną, todėl šuo ima viduriuoti, vemti, gali staigiai sumažėti jo svoris, dingti apetitas. Bet koks viduriavimas ar vėmimas, kuris tęsiasi daugiau nei parą, yra pavojingas augintiniui ir jam reikia pagalbos.
UŽL gana sunku diagnozuoti, nes ji moka gerai slėptis, todėl dažnai būna diagnozuojama tik išskiriant kitus sveikatos sutrikimus. Tam, kad liga būtų diagnozuota reikia kraujo bei kitų klinikinių tyrimų (pavyzdžiui, išmatų tyrimo).
Gydant šią ligą dažniausiai tenka visiškai pakeisti gyvūno mitybą ir įvesti naują baltymų šaltinį, tarkime, vietoje vištienos pradėti šunį šerti pašaru su jautiena, be to, dažnai tenka šuniui duoti antibiotikų. Geriausia į veterinarijos gydytoją kreiptis tik pamačius pirmuosius neįprastus simptomus. Taip šuo lengviau pasveiks, nebus toks nusilpęs.