Neretas šeimininkas, pasakodamas apie besąlygišką savo šuns meilę, pamini, jog augintinis, sutikdamas namiškius prie durų, net dreba iš meilės ar ilgesio. Iš tiesų, toks šuns elgesys, tai yra – drebėjimas, iš pažiūros atrodo nekaltai ar net labai mielai. Šuns drebulys, susijęs su minėtomis emocijomis, gali būti trumpalaikis, tačiau, deja, apstu situacijų, kai toks elgesys gali būti ir įvairių sveikatos sutrikimų požymis.

Šiame tinklaraščio įraše aptarsime dažniausias priežastis, kodėl šuo dreba bei aplinkybes, padedančias objektyviai įvertinti realią situaciją, nusprendžiant, kada tai –  natūrali reakcija, o kada derėtų kreiptis į veterinarą

Šuns drebulys, kylantis dėl emocijų

Emocinė būsena (tiek pozityvi, tiek tokia neigiama, kaip, pavyzdžiui, stresas) yra viena dažniausių priežasčių, dėl ko šuo dreba. Ir nieko keisto: keturkojai, kaip ir mes, žmonės, reaguodami į įvairius dirgiklius, džiaugiasi stresuoja, bijo, susijaudina.

Teksto pradžioje paminėtas pavyzdys, tai yra – šuns drebėjimas, sulaukus grįžtančių šeimininkų – puikus pavyzdys, kaip gyvūnas išreiškia savo teigiamas emocijas. Šiuo atveju, gyvūnui drebant, išnaudojamas energijos perteklius, taip padedant šuniui greičiau grįžti į įprastą būseną.

Deja, keturkojai, dėl įvairių išorinės aplinkos dirgiklių, dažnai dreba ir dėl streso ar net baimės. Tokio elgesio „palydovas“ neretai būna ir iškištas liežuvis bei lekavimas.

Žemiau pateiktos tipinės situacijos, dažnai išprovokuojančios šunų drebėjimą. Tiesa, žinant, jog kiekvienas  gyvūnas – tarytum individuali asmenybė, neturėtų nustebinti faktas, jog neigiamas emocijas pastarajam gali sukelti ir situacijos, kurios žmonėms atrodo visiškai normalios.

• Gyvūnas laukia, kol bus pamaitintas ar išvestas pasivaikščioti.
• Šuo susitinka su kitais gyvūnais.
• Aplinka yra labai triukšminga, pavyzdžiui, aidi fejerverkai ar trankosi griaustinis.

Pašalinus minėtus dirgiklius, praeina ir šuns drebulys. Tiesa, jei stresą kelianti situacija, o kartu – ir šuns drebėjimas kartojasi nuolat, pavyzdžiui, parke sutinkant vis tą patį gyvūną, derėtų pagalvoti apie tos priežasties pašalinimą. Minėtu atveju vienas iš galimų sprendimų – pasivaikščiojimo vietos pakeitimas.

Taip pat, žinant, jog gyvūnui kelia stresą, pavyzdžiui, fejerverkai, kurių tikimybė per Naujuosius metus ar kitas progas yra didelė, galima bandyti užbėgti už akių šiai situacijai. Pasikonsultavus su veterinarui, gyvūnui gali būti skiriami specialiai streso mažinimui skirti preparatai.

Šuns drebulys, kylantis dėl fizinių priežasčių – šalčio ir nuovargio

Tikrai ne visada šuo dreba dėl to, jog serga. Kartais gyvūnas tiesiog sušąla ar pavargsta. Tai itin aktualu, kalbant apie mažesnių veislių ar trumpaplaukius šunis, taip pat – augintinius, kurie iš prigimties yra jautresni temperatūros pokyčiams. Esant šaltam orui, gyvūno raumenys intensyviau susitraukinėja, todėl ir atsiranda drebulys. Tai – natūrali organizmo reakcija, generuojanti daugiau šilumos.  

Tiesa, retais atvejais, šuniui per ilgai būnant lauke, esant labai žemai oro temperatūrai, gyvūnui gali prasidėti hipotermija – organizmo būklė, kai kūno temperatūra yra žemesnė nei tokia, kokios reikia organizmo metabolizmo ir funkcionavimo užtikrinimui. Esant minėtoms aplinkybėms, svarbu stebėti, ar šuo tik dreba, ar kartu ir darosi vangus. Tokiu atveju būtina kuo greičiau gabenti gyvūną į gydyklą.   

Kalbant apie fizines priežastis, dėl kurių šuo dreba, reikėtų išskirti ir raumenų nuovargį, atsirandantį po ilgo pasivaikščiojimo ar kitos intensyvios veiklos.

Šuns drebulys, kylantis dėl sveikatos sutrikimų skausmas

Jei drebulys šuniui pasireiškia be aiškios priežasties (šalčio, streso ir pan.), tai – signalas, išduodantis apie augintinio galimai patiriamą skausmą ar kito pobūdžio diskomfortą. Tokią būklę gali sukelti:

• traumos.
• sąnarių ligos;
• skrandžio ar žarnyno problemos;
• dėl infekcijos kylantis karščiavimas.

Drebėjimą, kylantį dėl šių ir kitų sveikatos sutrikimų,  gali lydėti ir tokie požymiai, kaip vangumas, apetito praradimas, pakitęs kvėpavimas.  Tai – akivaizdūs ženklai, įspėjantys, kad būtina kreiptis į veterinarą.

Šunų epilepsija ir drebėjimas

Tęsiant kalbą apie šunų drebėjimą, sukeliamą sveikatos sutrikimų, atskirai reikia išskirti tokią rimtą ligą, kaip epilepsija, galinčią pasireikšti dėl genetikos, galvos traumų, apsinuodijimo ar kitų ligų. 

Tai – neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis traukuliais – staigiais, nekontroliuojamais, nuo kelių sekundžių iki kelių minučių trunkančiais raumenų susitraukimais, lydinčiais sąmonės praradimą. Po epilepsijos priepuolio šuo gali atrodyti sutrikęs, pavargęs, vengti judėjimo.

Šuo dreba ir lekuoja: ką tai galėtų reikšti?

Neretai pasitaiko, jog šuo vienu metu dreba ir lekuoja. Toks augintinio elgesys gali reikšti:

• Stiprų skausmą;
• Karštinę ar perkaitimą;
• Stresą ar nerimą;
• Kvėpavimo takų problemas.

Jei minėti simptomai pasireiškia ir Jūsų šuniui, svarbu įvertinti konkrečias aplinkybes. Nuo to priklauso, kokių veiksmų reikia imtis. Pavyzdžiui, jei šuo ilgesnį laiką buvo uždaroje, karštoje patalpoje ar automobilyje, pirmiausia būtina nedelsiant jį perkelti į vėsesnę vietą. O, būklei negerėjant, kuo skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką.

Šuo dreba miegodamas: ar tai – normalus elgesys?

Nemažai šeimininkų pastebi, kad šuo dreba miegodamas, o, neretai, ir judina kojas, cyptelėti ar net suloja. Tai – dažnu atveju yra visiškai normalus elgesys (ypač – keičiantis miego fazėms), susijęs su sapnais ir nervinės sistemos aktyvumu.

Tačiau, jei šuns drebėjimas miego metu yra stiprus, o priepuoliai kartojasi ir budrumo metu arba, miegant, be drebulio pasireiškia ir daugiau neįprastų požymių, pavyzdžiui, gausus seilėjimasis ar net sąmonės praradimas, verta pasikonsultuoti su veterinaru.

Kaip padėti šuniui namuose ir kada derėtų kreiptis į veterinarą?

Kaip ir bet kokia gyvūno sveikatos būklė, taip ir drebėjimas, neretai gali būti valdomas, pasitelkus tam tikras prevencijos priemones

• Patogi, šilta vieta, skirta gyvūno poilsiui.
• Pastangos, dedamos, siekiant išvengti situacijų, keliančių stresą gyvūnui.
• Rūpinimasis subalansuota gyvūno mityba bei pakankamu vandens kiekiu.
• Atidumas gyvūno stebėjimas, įvertinant,  kada ir kokioms aplinkybėms esant šuo pradeda drebėti.

Tiesa, jei kartu su drebėjimu pasireiškia bent vienas iš žemiau išvardintų požymių, reikėtų kreiptis veterinarijos gydytoją.

• Apetito praradimas.
• Letargija, vangumas.
• Karščiavimas ar hipotermija.
• Staigus svorio kritimas.
• Kraujavimas, vėmimas, viduriavimas.
• Dažnai pasitaikantys ar stiprūs traukuliai.

„Vetpulsas“ – visada profesionali veterinarinė pagalba Jūsų augintiniui

Savaime suprantama, jog geriausiai savo augintinį pažįsta pats šeimininkas. Tad, jei pastebite, kad Jūsų šuo dreba, nors jam tai nėra įprasta ar pasireiškia kiti nerimą keliantys simptomai – nerizikuokite. Mūsų veterinarijos klinika Vilniuje ir joje dirbantys patyrę veterinarijos specialistai pasirūpins, jog gyvūnui būtų atlikti reikiami tyrimai ir, remiantis rezultatais, paskirtas tinkamiausias gydymas.