Priežasčių, dėl ko jūsų šuo vemia gali būti ne viena ir ne dvi. Svarbu laiku nuspręsti ar metas kreiptis pagalbos, ar vėmimas tebuvo vienkartinis įvykis ir jokio pavojaus augintinio sveikatai nėra. Ką daryti kai šuo vemia ir kaip jam padėti?
Norint savo augintiniui greitai ir tinkamai padėti, būtina žinoti tikslią priežastį, dėl ko jis vemia. Šuo vemti gali dėl:
Kaip matote, galimų priežasčių sąrašas yra tikrai netrumpas, todėl kyla jei menkiausias nerimas dėl mylimo augintinio būklės, kuo skubiau kreipkitės į veterinarijos kliniką.
Neįprastas šuns vėmimas pasireiškia vėmimu tulžimi, krauju, putomis. Neleiskite vėmimui užsitęsti, jei augintinis vemia ilgiau nei 12 valandų, nedelsdami kreipkitės į specialistą. Vemiant organizmas dehidratuoja, o tai gali baigti gyvūno mirtimi.
Jei šuo pavėmė vieną kartą, dėl to jaudintis neverta, tiesiog toliau stebėkite gyvūną. Jei jis ir toliau žaismingas, aktyvus ir elgiasi kaip įprasta, jam viskas gerai.
Jei šuns vėmaluose matote kraują, tai reiškia, jog yra vidinis kraujavimas. Taip nutinka dėl virškinamojo trakto opų arba patirtos traumos. Tai rimtas ženklas, jog vėmimas savaime nepraeis. Jei šuo vemia geltonu skysčiu (skrandžio tulžimi), yra stiprus skrandžio ar dvylikapirštės žarnos uždegimo simptomas. Šuo vemia baltom putom? Vadinasi, jam nebėra kuom vemti, nes vėmimas užsitęsė ilgą laiką. Visais minėtais atvejais kreipkitės į veterinarą dėl skubios augintinio apžiūros.
Nuvykus pas veterinarą jis pirmiausia apžiūrės gyvūną ir paskirs tinkamus vaistus. Jei vėmimas gausus arba užsitęsęs, šuniui bus leidžiama lašelinė su specialiais preparatais, kurie slopina pykinimą, vėmimą ir atstato elektrolitų balansą kraujyje.
Priklausomai nuo gyvūno būklės gali būti daromas kraujo tyrimas, imamas išmatų mėginys, daromas echoskopinis tyrimas, endoskopija. Papildomi tyrimai daromi tam, kad būtų žinoma tiksli šuns negalavimo priežastis.
Jei paaiškės, kad vėmimas yra uždegimo pasekmė, gyvūnui bus paskirti antibiotikai, kuriuos turėsite jam sušerti.
Augintį parsivežus namo reikia sekti gydytojo nurodymus bei šiek tiek pakeisti dietą: vietoj įprasto maisto duoti lengvai virškinamą. Galima kurį laiką gyvūną maitinti virta vištiena arba virta balta žuvimi, duoti jam virtų ryžių, saldžią bulvę, taip pat pagal grafiką girdyti pykinimą slopinančius vaistus, jei reikia. Dėl tikslesnės mitybos plano pasitarkite su veterinaru.
Šuo vemia geltonu skysčiu dėl to, kad jo skrandis tuščias, o skrandžio rūgštis erzina jo skrandžio gleivinę. Taip pat vėmalai gali būti geltoni dėl to, kad gyvūnas prarijo kažkokią geltoną medžiagą, todėl reikia šių dviejų dalykų nesupainioti.
Kartais geltonas skystis gali rodyti pankreatitą, žarnyno nepraeinamumą, toksinų daromą poveikį. Pastarasis pasireiškia dar ir kitais simptomais: šuo dreba, viduriuoja, visiškai praranda apetitą, matosi, kad kenčia skausmą. Dažnai šunys vemia geltonu skysčiu ir dėl skrandžio uždegimo, kuris turi būti kuo greičiau gydomas, o augintiniui paskirti vaistai.
Jei šuo vemia putomis, tai rimtas signalas, kad kažkas yra negerai jo sveikatai. Putos gali būti baltos, geltonos arba žalios, rožinės. Jei putos rožinės, jose yra kraujo. Šuo greičiausiai yra apsinuodijęs,turi žarnyno nepraeinamumą arba opą. Jei šuns vėmalai yra kavos tirščių konsistencijos, kuo greičiau vežkite jį į veterinarijos kliniką, nes gyvūno gyvybei yra iškilęs rimtas pavojus.
Geltonos arba žalios putos rodo, kad šuo gali būti prisiėdęs žolės ar kitų augalų, kurių neturėtų ėsti. Jei pastebėjote, kad šuo suėdė augalą ir apsivėmė, tačiau nesate tikri, ar gyvūnui augalas nuodingas, ar ne, skambinkite veterinarijos gydytojui, jis galės jums patarti.
Jei šuo vemia baltomis putomis, jis neturi kuo vemti. Dažnai taip nutinka dėl virškinamojo trakto uždegimo arba dėl to, kad šuns skrandyje yra perteklinis oro kiekis arba galbūt gyvūnas turi problemų su virškinimu.
Kitos priežastys gali būti žolės ėdimas, toksiškų medžiagų suėdimas, bakterinė infekcija, perkaitimas, saldaus ir riebaus žmogiško maisto suėdimas. Išlikite sąmoningi ir prižiūrėkite savo augintinį. Kad ir kaip kyla pagunda, venkite šuniui duoti savo maisto, nes dažniausiai šuo negali jo suvirškinti, iškyla bėdų jo sveikatai.
Jei vėmimas tęsiasi ilgesnį laiką arba yra ypač dažnas, geriausia pagalbą keturkojui yra parodyti jį veterinarijos gydytojui, kuris padės jūsų mylimam gyvūnui. Apsilankymo klinikoje gydytojas nustatys negalavimo priežastį, paskirs gydymo ir mitybos planą.
Grįžus į namus galima savaitę ar dvi duoti šuneliui probiotikų, kurie gerina žarnyno darbą, padeda atstatyti nusilpusį imunitetą, nes vėmimas silpnina visą organizmą.